SMD knygų lentyna #1. Džozefo Hèlerio „22-oji išlyga“
Visų pirma, tai kūrinys apie Antrojo pasaulinio karo laikus ir apie vieną bombonešių brigadą. Veiksmas vyksta Italijos pakrantėje, kurioje įsikūrusi JAV karinė bazė. Pagrindinis veikėjas – Josarjanas, kuris atspindi patį romano autorių Džozefą, taip pat tarnavusį kariuomenėje to paties karo metu.
Josarjanas – atviras kareivis, nebijantis prisipažinti, kad bijo mirti. Dėl šios priežasties jis – geriausias pilotas brigadoje. Kūrinyje veiksmas sukasi aplink norą gyventi ir apie karo beprasmybę. Kaip jauni, protingi vyrai turi paklusti bepročiams vadams ir dėl to mirti. Šis kūrinys parodo, kaip karas paveikia žmogaus psichiką, koks gyvenimas vyksta už uždarų palapinių, kaip vieni išprotėja, o kiti prisitaiko bei kiek pasaulyje mažai žmonių, sugebančių iš tikrųjų matyti realybę.
Pagrindinis romano veikėjas yra pamišęs, pavyzdžiui, jis visiems skelbia, kad pas jį palapinėje yra lavonas, nors jo ten nėra, tačiau po kiek laiko suprantama, kad jis vis dėl to ten yra – tai vieno naujai atsiųsto kareivio, kuris mirė tą pačią dieną kai atvyko, daiktai. Arba Josarjanui atrodo, kad visas pasaulis susimokė jį nužudyti. Atrodytų kvaila, tačiau kare tai tampa logiška baime, kai kiekvienas priešo kareivis tik ir taikosi nušauti kitą.
Iš kitos pusės turime Mailą, brigados šefą ir ūkvedį, kuris pasiima iš karo viską, ką tik įmanoma. Jo sandoriai su kitomis brigadomis, pirkliais ir karo vadais jam tik atneša naudos. Mailas sugeba pasipelnyti iš kitų nelaimių ir vistiek išlaikyti gerus ryšius. Kitaip nei Josarjanas, kuris kiekvieną dieną bando atrasti būdų keliauti namo, Mailas nuo pat pradžių prisitaikė prie karo.
Kūrinyje daug juodo humoro, kuris yra labai taikliai įterptas pačiose absurdiškiausiose vietose. Visas romanas yra prieš karą, prieš jo idėją. Kare daug beprasmybės ir daug mirčių, daug pamišimo ir mažai sveiko proto. Kiekvienas pakliuvęs į karo mėsmalę turi pasirinkimą: prisitaikyti arba mirti, išsisukti nuo absurdiškos užduoties arba mirti, išprotėti arba mirti.
